Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga pagal 2014-2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiklos programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonę „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“ įgyvendina projektą „Skaidri Lietuva: vietos bendruomenių įsitraukimas į viešojo valdymo procesus ir korupcijos mažinimą“ ir sausio 26 d. organizavo pirmąjį seminarą “ Vietos bendruomenių ir NVO viešųjų privačių interesų derinimas. Kaip jo išvengti?“.

Seminaras įvyko Kaune VDU Žemės ūkio akademijoje, lektorė – puiki savo srities žinovė, teisininkė, Seimo Antikorupcijos komisijos patarėja Laima Ragauskienė.

Mokymuose buvo pateikta Korupcijos samprata, priežastys, pasireiškimo formos, korupcijos pasekmės ir grėsmės, institucinė ir teisinė antikorupcinė bazė Lietuvoje, korupcijos prevencijos priemonės, korupcijos rizikų valdymas, atsakomybės klausimai. Sužinojome apie STT ruošiamą Lietuvos antikorupcijos žemėlapį, korupcijos suvokimo indeksą. Buvo įdomu sužinoti, kad Lietuvos antikorupcinių kovos priemonių metodikai yra pasirinkta Singapūro metodiką, kuri laikoma geriausia pasaulyje. Itin veiksmingai dirbančios Honkongo ir Singapūro antikorupcijos institucijos įrodo, kad šalyje veikianti viena daugiafunkcinė institucija yra pajėgi pažaboti korupciją ir sudaryti sąlygas sėkmingai ekonomikai plėtoti. Lietuvoje, be STT, veikia dar ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Rumunijoje – kovos su korupcija klausimai patikėti Nacionaliniam kovos su korupcija direktoratui, Nacionalinei tarnybinės etikos agentūrai ir Teisingumo ministerijai, Ukrainoje veikia Verslo ombudsmeno tarnybos korupcijos prevencijos biuras ir neseniai įkurtas Ukrainos nacionalinis antikorupcijos biuras, atliksiantis teisėsaugos funkcijas. Lietuvos antikorupcinio vertinimo metodika yra labai vertinama, ją pritaikė net Vokietijos teisėsauga. Tačiau Lietuvoje trūksta šviečiamosios veiklos, tenka pažymėji, kad korupcija yra ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuose, labiausiai korupcija pasireiškia viešuosiuose pirkimuose, sveikatos ir teismų sistemose, valstybiniame sektoriuje.
Lektorė pažymėjo, kad Lietuvoje priimta ir veikia 84 tūkst. teisės aktų, kurie taisomi, atšaukiami arba skubotai priimami nauji. Pvz. žemės reforma Latvijoje baigta per 3 metus, tuo tarpu Lietuvoje žemė tapo kilnojamu objektu ir tapo korupcijos objektu. Tokio dalyko nėra visame pasaulyje.

Lektorė pasiūlė mums, bendruomenių pirmininkmas atlikti savo bendruomenėse apklausas, kaip jie supranta antikorupciją, ar ji mažėja ir kt. Ir ją apibendrinus, pateikti savivaldybėms.
Seminare apžvelgta savivaldybių korucijos prevencijos priemonių padėtis, ką tik Transparency International atlikta savivaldybių skaidrumo 2018 tyrimas.

Visiems ypač rūpėjo viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai, jų atpažinimas, valdymas, prevencija: interesų konfliktai ir priemonės jų išvengti, nusišalinimo institutas, dovanų ar paslaugų priėmimo ir teikimo apribojimai, atstovavimo apribojimai, privačių interesų deklaravimas. Pasirodo, privačių interesų deklaracija turi pildyti ir bendruomenių organizacijų pirmininkai, vykdantys valstybės biudžeto lėšomis finansuojamus projektus, visi seniūnaičiai, įeinantys į išplėstines seniūnaičių sueigas (ISS), ir VBO viešųjų pirkimų (VP) komisijų nariai, organizatoriai, VP ekspertai. ISS nariai turi deklaruoti dėl tos priežasties, kad jie skirsto, tvirtina projektines VBO lėšas. Įstatymiškai yra apibrėžta, kas turi deklaruoti privačius interesus. Deklaruoti reikia per 30 dienų, tikslinti galima visada. Visos deklaracijos yra viešos, skelbiamos internete. Neviešos yra tik fizinių asmenų deklaracijos

Interesų konfliktai labai dažnas reiškinys mūsų savivaldybėse, valdžios, seimo struktūrose ir vyriausybėje. Čia dažniausiai daromos klaidos, išaiškėja elgesio ir etikos problemos. Kauniečiams buvo svarbu sužinoti, kaip VTEK’as paaiškina privačiųjų interesų konfliktus, kai miesto savivaldybės taryboje balsuojama, o turintys privačiųjų interesų tarybos nariai nusišalina, tačiau nesusidarius kvorumui balsuojama, kad “grįžtų” nusišalinę. Deja VTEK tai leidžia (yra specialus atvejų paaiškinimas ir teismų praktika).

Daug dėmesio buvo skirta lobizmo problemoms, išaiškinimui yra dovana ir kyšis. Įdomu tai, kad Korupcijos įstatyme leidžiama iki 30 Eur dovana, o štai Baudžiamajame kodekse draudžiami ir kyšiai, ir dovanos. Gal todėl dovanos pas mus suprantamos kaip tradicija, paprotinė teisė. Dovanas, kurių vertė viršija 150 eurų, būtina deklaruoti.

Seminaras buvo ypatingai įdomus, lektorė L. Ragauskienė iš savo gausios praktikos pateikė daugybę pavyzdžių, paaiškinimų, kaip įvairios situacijos buvo sprendžiamos, atsakė į mūsų klausimus.

Seminarui baigiantis visi gavome klausimyną, kuriame buvo pateiktos įvairios realios situacijos. Sprendėme ir aiškinomės kartu. Esame labai dėkingi lektorei.

Seminras buvo įdomus visiems, norisi jį pakartoti, o projekto ekspertų laukia didelis darbas ir LVBOS, ir mūsų bendruomenėse.
Seminarai Vietos bendruomeninių ir NVO viešųjų ir privačių interesų derinimas. Kaip išvengti interesų konflikto?“ dar vyks Šiauliuose (preliminari data vasario 9 d.), Vilniuje, Klaipėdoje ir Alytuje.

Daugiau nuotraukų skelbiama FB profilyje.

Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimas vietos bendruomenėse – pirmasis seminaras

Parašykite komentarą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.