LRS Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui

Vidaus reikalų ministerijai 2019-07-01 Nr. 2019/31

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 3, 4, 7, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 27,29, 32, 33, 351 STRAIPSNIŲ IR DEVINTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga (toliau tekste, – LVBOS) nuodugniai susipažino su teikiamais LR vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 7, 11, 12, 13, 14, 15 16, 19,20, 24, 24, 27, 29, 32, 33, 33, 351 straipsnių ir 9 skirsnio siūlomais pakeitimais bei aiškinamuoju raštu. Pakeitimų tikslas – siekimas stiprinti vietos demokratiją ir pilietinę visuomenę. Pateikto dokumento analizė iškėlė nemažai abejonių ir klausimų ir neigiamų vertinimų priimti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus skubos tvarka.

Pastabos ir pasiūlymai 9 skirsniui „Gyventojų dalyvavimas, tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus“.
1. LVBOS atkreipia dėmesį, kad keičiamo devintojo skirsnio pavadinime vartotina ne bendrinė sąvoka „gyventojai“, o „savivaldybės gyventojai“, arba „vietos gyventojai“, kaip tai apibrėžta įstatymo 3 straipsnio 2 ir 11 dalių nuostatos, kad vietos savivaldos teisės įgyvendinimo subjektai yra būtent „savivaldybės bendruomenės – „savivaldybės nuolatiniai gyventojai, bendrais viešaisiais poreikiais, interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susieti su savivaldybės taryba ir kitais viešojo administravimo funkcijas atliekančiais subjektais“, o 4 straipsnyje įtvirtintas principas, kuriuo grindžiamas vietos savivaldos įgyvendinimas – „savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus“. Pakeistas pavadinimas prieštarauja skirsnio straipsniuose minimiems „vietos gyventojams“ ir atsiranda galimybė manipuliuoti gyventojų apibrėžimu (galima dalyvauti ir kitos savivaldybės gyventojams?), pažeidžia vietos gyventojų teises ir sukelia galimybes įtakoti savivaldybės sprendimams kitų savivaldybių gyventojams.
Siūlome 9 skirsnio pavadinimą – „Vietos (savivaldybės) gyventojų dalyvavimas tvarkant viešuosisus savivaldybės reikalus“.

2. 36 straipsnyje aprašytose sąlygose atsirado sąvoka „konsultavimasis“ sveikintina, tačiau jos taikymas kelia abejones.
Savivaldybės pagal galiojančią praktiką nesistengia konsultuotis, o apsiriboja tik informavimu, kuris aprašomas 37 straipsnyje. Dabartiniu metu konsultavimasis su gyventojais (visuomene, bendruomene) ir jų informavimas yra reglamentuojamas ir kituose įstatymuose: LR teritorijų planavimo, Statybų, Architektūros, Želdynų, Triukšmo valdymo, Vandens, Aplinkos oro apsaugos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir kituose įstatymuose. Primename, kad mūsų valstybėje, vienintelėje iš sovietinės imperijos išsivadavusioje Baltijos ir Vidurio Europos valstybėje, išliko mažai pakitusi sovietinės okupacijos laikotarpiu suformuota ir griežtai centralizuota administracinė teritorinė struktūra. Net demokratiškai išrinktose tarybose veikia “vienos tiesos“ nuostata. Savivaldybės labai nenoriai konsultuojasi su gyventojais. Tai daugiau formalus reikalas, kuris užims laiką – 10 darbo dienų (37 str. 6 dalis).

Demokratinėse šalyse vietos savivalda yra ne tik savarankiško jos egzistavimo, bet ir pilietiškumo ugdymo bei demokratinės plėtros pagrindas. Lietuvoje, kaip matome, šis pagrindas yra silpnesnis nei Europinėse šalyse. Dar 2007 m. kovo 14 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 28 buvo parengta Vidinė savivaldybių decentralizacijos koncepcija. Koncepcijos išvadose, beje, nurodoma: “Kadangi valstybės teritorijos administraciniai teritoriniai vienetai, kuriems laiduota vietos savivaldos teisė, yra labai dideli, Lietuvoje iki galo neišnaudotos subsidiarumo principo, numatyto Europos vietos savivaldos chartijoje ir nustatyto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, taikymo vietiniu (savivaldybių) lygiu galimybės”.

Kaip visuomenės atsakas į neuž­baigtą teritorinę administracinę reformą ir savivaldos vietose stygių, Lietuvoje masiškai ėmė kurtis vietos bendruomenės, kurių jau netenkina vietos savivaldybių veiksmai, nepakankamas informavimas ir neskaidrūs sprendimai. Remiantis „Transparency International Lietuvos skyrius“ 2014 metų Sprinter tyrimais „Lietuvos gyventojų apklausa apie savivaldos atvirumą“, tik 34 proc. gyventojų patenkinti savivaldybių teikama informacija apie savo veiklą, o 51 proc. teikiama informacija netenkina. Nepakankama galimybe dalyvauti savivaldybės klausimų svarstyme nepatenkinti 49 proc. gyventojų. Vietos gyventojai nepatenkinti ir teikiamomis veiklos ataskaitomis (44 proc. sunkiai suprantamos), 27 proc. norėtų žinoti, „Ką savivaldybė daro su iš gyventojų gautais pasiūlymais, į ką konkrečiai atsižvelgta ar neatsižvelgta ir kodėl“. Tyrimo išvadose sakoma, kad „gyventojams ne visada pakanka informacijos apie konkrečias savivaldybių veiklas“. 2019 m. „Transparency International Lietuvos skyrius“ atliktame tyrime „Skaidrios savivaldos link“ savivaldybės skelbia mažiausiai apie „darbuotojus, jų interesų… bei gyventojų įtraukimą į sprendimų priėmimą“. Net trečdalis savivaldybių neskelbia apie galimybes įtraukti į sprendimų priėmimą. Vadinasi, darytina išvada, kad ir neinformuoja. 2016 metų atlikto tyrimo duomenimis, didžioji gyventojų dauguma nedalyvauja sprendžiant vietos reikalus.

Todėl 37 straipsnio 2 d. skelbiami „Reikalavimai informavimui“ labai sveikintini. Siūlome apibrėžti, kad kiti informacijos skelbimo būdai būtų: „seniūnija, skelbimų lentos, socialiniai tinklai.

LVBOS pritaria 38 ir 39 straipsniams „Reikalavimai konsultavimuisi“ ir Konsultavimosi su vietos gyventojais formos“.

3. 40 straipsnis „Bendrieji vietos gyventojų apklausos principai“. Pastaruoju metu apklausos, arba „mini referendumai“, sprendžiant miestų ir miestelių infrastuktūros pakeitimo, želdinių formavimo, parkų ir rekreacinių zonų pertvarkymų projektus, vietos gyventojų nuomonės išaiškinimui apklausos principas tampa kone svarbiausiu vietos gyventojų reikalavimu – „konsultavimosi“ būdu, nes savivaldybės niekaip nenori išgirsti seniūnijų, vietos gyventojų keliamų reikalavimų ne tik informuoti apie pertvarkas, bet ir numatytus planus, įtraukti į projektų ir pasiūlymų svarstymus, įsiklausyti į gyventojų norus. Kaip rodo praktika, dažnoje savivaldybėje informacija apie teritorijų planavimo, žemės paskirties keitimo, rekreacinių zonų, draustinių miestuose paskirties keitimo, nekilnojamo turto vystytojų planus gyventojai informuojami arba pavėluotai, arba jau prasidėjus darbams. Paminėtini žinomiausi 2018 m. pabaigos Kauno Veršvos ir Nemuno – Nevėžio santakos draustinių žemės paskirties keitimas Kauno Lampėdžių rajone, Vičiūnų vandenvietės griežtos apsaugos zonos mažinimas, Nemuno krantinės Kauno Žemuose Šančiuose rekonstrukcijos planai, kuriuose pakeistuose planuose numatomi sklypai ir statybos. Ne ką mažiau žinomos ir nuskambėjo Vilniaus Misionierių statybos, Reformatų, Sapiegų parkų, Šiaulių ir Panevėžio, Raseinių Ariogalos ir kitų miestų parkų „tvarkymas“, iškertant medžius. Netgi statant Kauno regeneracinę elektrinę (atliekų deginimo), buvo numota į gyventojų protestus.

Atlikus paprastą paiešką internete apie vykdomas vietos gyventojų apklausas Lietuvos savivaldybėse, apklausos savivaldybėse vykdomos labai retai, dažniausiai keičiant seniūnijos ar gyvenamos vietovės ribas, gatvių pavadinimus. Vietos gyventojų apklausos tvarkos aprašus paskelbusios rajonų, Vilniaus, Klaipėdos miestų savivaldybės, kai tuo tarpu Kauno miesto savivaldybė tokio neturi, tačiau patvirtinusi „Kauno miesto savivaldybės informacijos pateikimo visuomenei tvarkos aprašą“ (Administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-878, 2018-03-14), kuriuos apribojusi savivaldybės teikiamą informacijos pateikimą žiniasklaidai, interneto svetainėje.
LVBOS siūlo sutiprinti 40 straipsnį, taikyti jį dažniau, tačiau jokiu būdu neturi būti patariamojo pobūdžio. Jo rezultatai turi būti sprendžiamieji, išskyrus neigiamą (nepritarimą arba nesurinkus reikiamo skaičiaus parašų) apklausos rezultatą.
40 str. 4 d. „duomenų patikimumui siūloma įrašyti, kaip nurodomas (apibrėžiamas) „duomenų patikimumas“. Toks neapibrėžtumas sudarys sąlygas neskaidrumui ir nepasitikėjimui.

4. 41 straipsnis „Vietos gyventojų apklausai teikiami klausimai“.
4.1. 41 str. 1 siūlome išvardinti „savivaldybių savarankiškąsias funkcijas“, nes ne visi jas žino.
4.2. 41 str. siūlome papildyti: „kitais apklausų atvejais: „numatytais Statybų, Architektūros, Želdynų, Triukšmo valdymo, Vandens, geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo, Aplinkos oro apsaugos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir kituose teisės aktuose numatytais konsulatavimosi ir informavimo atvejais“.
Manome, kad apklausoms būtina skirti didesnį dėmesį.

5. 43 straipsnis Vietos gyventojų apklausos teritorija.
Siūlome numatyti, kad apklausos teritorija turi būti ne mažesnė, kaip seniūnijos teritorija. Siūlytina pažymėti apklausos teritorijos klausimų kriterijus, t. y., kokiais atvejais apklausiama visos savivaldybės teritorijos gyventojai, kokiais – vietos, seniūnijos gyventojai. Tai padės išvengti valdžios atstovų manipuliacijų apklausos teritorija, vilkinimo.

6. 44 straipsnis „Vietos gyventojų apklasuos paskelbimo teisė ir įgyvendinimas“.
43 str. 3 dalyje siūlome papildyti: „Savivaldybės gyventojai apkalsuos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 3 procentų iniciatyvinės grupės siūlomos apklausos teritorijos / seniūnijos vietos gyventojų reikalavimu.

Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pateikti pasiūlymai sudarytų didesnes galimybes įtraukti vietos gyventojus į vietos reikalų sprendimų priėmimą, padėtų išvengti konfliktų, korupcijos apraiškų, sudarytų sąlygas efektyvesniam valstybės valdymui vietos savivaldos lygmeniu, didesnio pilietinės visuomenės įsitraukimo į aktualių problemų sprendimą bei valstybės demokratizacijos procese.
Vietos savivaldos įtvirtinimas mažesniuose teritoriniuose vienetuose skatintų šiuo metu „merdinčių“ miestelių (tarpukario valsčių cen­trų) ekonominę, kultūrinę bei socialinę plėtrą ir padėtų stabdyti neigiamus demografinius procesus.

Rašte naudotasi:
1. Lietuvos Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 7, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 27, 29, 32, 321, 33, 351 straipsnių ir devintojo skirsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas;
2. „Transparency International Lietuvos skyrius“ 2014 metų Sprinter tyrimais „Lietuvos gyventojų apklausa apie savivaldos atvirumą“;
3. 2019 m. „Transparency International Lietuvos skyrius“ atliktame tyrime „Skaidrios savivaldos link“.
4. “Vietos gyventojų apklausų 2013-2014 metais savivaldybėse stebėsena“, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamneto Vietos savivaldos politikos skyrius;
5. Europos savivaldos chartija.

LVBOS pirmininkas

LVBOS dėl Vietos savivaldos įstatymo 9 skirsnio pakeitimo

Parašykite komentarą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.